news

 

Renovacijos traukinys – jau įsivažiavęs
2014-05-26
Renovacijos traukinys – jau įsivažiavęs

Statybų sektoriuje šįmet naujienų per akis. Įsigaliojo nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija, įsibėgėjo daugiabučių renovacija. Galiausiai imta griauti paežerėse jau porą dešimtmečių besipuikuojančias dažniausiai neteisėtai suręstas tvoras. Aplinkos ministerijos vadovai dėl tokių veiksmų nepraleidžia progos pasigirti. Tik ar iš tiesų viskas taip gražu?

Ne visuomet. Pavyzdžiui, vykstant renovacijai ne visi darbai atliekami tinkamai, todėl tenka imtis ir sankcijų. Apie tai – pokalbis su aplinkos ministru Valentinu Mazuroniu.

– Naujasis Teritorijų planavimo įstatymas įsigaliojo nuo metų pradžios. Buvo kalbama apie aibę palengvinimų.


Praėjo nemažai laiko, tad ar jau realiai veikia naujosios nuostatos?

– Sulaukėme tikrai daug teigiamų įvertinimų. Antai neseniai teko lankytis Kretingos rajono savivaldybėje ir kalbėtis su jos vadovais ir architekte.

Atsiliepimai apie įstatymą labai geri. Daug greičiau keičiamas žemės ūkio paskirties žemės statusas, atliekami kiti darbai.

Teko susitikti ir su Klaipėdos uosto, kurio bendrąjį planą ketinama rengti, vadovais ir krovos įmonių atstovais.

Jie irgi naująjį įstatymą vertina labai palankiai.

Aišku, kol kas daugiausia naudos pajuto tie, kurie planuoja statyti individualius namus, – jiems ir žemės paskirtį pakeisti paprasčiau, ir detaliųjų planų niekas nebereikalauja.

Tačiau proveržis yra ir stambesniu mastu. Antai Kauno savivaldybė pirmoji jau pakoregavo savo bendrąjį planą pagal naujos redakcijos įstatymo nuostatas. Ji tai padarė vos per keturis mėnesius, nors anksčiau tokiam darbui galėdavo prireikti ir visų ketverių metų.

– Dar prieš įsigaliojant šiam įstatymui sakėte, kad visi, kurie tik pastebės jame kokių nors netikslumų, galės kreiptis, o klaidos bus ištaisytos. Ar daug sulaukėte kreipimųsi ir ar teko daug ką taisyti?

– Neslėpsiu, buvo kelios pastabėlės, tačiau dėl smulkmenų – kokių nors procedūrinių reikalų, terminų. Esminių siūlymų ar kritikos dar nesame gavę. Žinoma, jei jos sulauktume, tikrai reaguotume.

– Pastaruoju metu skambiai kalbama apie gerokai į priekį pasistūmėjusį daugiabučių atnaujinimo procesą.

Ar iš tiesų jis vyksta taip sėkmingai, kaip giriamasi?

– Čia nėra jokių pagyrų, užtenka pažvelgti į skaičius.

Net 485 daugiabučiai jau sudarė sutartis su rangovais dėl konkrečių darbų. Manau, kad šiais metais renovuotų namų skaičius svyruos tarp 500 ir 600, o tai gerokai pranoksta mūsų planus.

Iš viso parengta apie pusantro tūkstančio projektų.

Apie 800 projektų jau sulaukė teigiamo bankų atsakymo dėl finansavimo, o kone pusė tūkstančio daugiabučių, kaip minėjau, jau atnaujinami.

Daugiabučių renovavimo patirtį ketiname pritaikyti ir atnaujinant visuomeninius pastatus.

Siekiame, kad šis procesas būtų spartesnis, skaidresnis, efektyvesnis.

Tokių pastatų Lietuvoje yra apie porą tūkstančių. Žinoma, jiems sutvarkyti reikia milžiniškų lėšų. Tačiau reikia atsiminti, kad investuoti pinigai sugrįžta, jie nebus paleisti į orą, – tai užsakymai verslui, darbas vietos žmonėms, mokesčiai valstybei, mažesnė aplinkos tarša ir visos valstybės žingsnis energetinės nepriklausomybės link.

– Vis dėlto kai kuriems daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms kyla klausimų dėl statybininkų darbo.

Ar nereikėtų jų griežčiau prižiūrėti?

– Renovacijos procesą labai lengva sukompromituoti, jeigu darbų kainos bus per aukštos, o kokybė prasta. Todėl mes stengiamės suvaldyti ir viena, ir kita. Kol kas, regis, pavyksta.

Renovaciją atliekančios įmonės kontroliuojamos nuolat, statybų inspektoriai nepranešę vyksta į objektus. Tikrinami visi atnaujinami pastatai, nė vienas nelieka be dėmesio.

Neslėpsiu, iš kai kurių asmenų jau netgi yra atimti atitinkami atestatai, skirta įvairių nuobaudų. Tačiau bausti tikrai ne svarbiausia.

Norime, jog darbus atliekančios įmonės suvoktų, kad jos viską turi padaryti kokybiškai, kaip numatyta sutartyse.

Tačiau statybų inspektoriams ir kitoms kontroliuojančioms institucijoms turi padėti patys daugiabučių gyventojai.

Juk jie ten būna nuolat, mato, kas vyksta. Skambinkite, rašykite, kas blogai, ir mes išsyk reaguosime.

– Kai kurie specialistai mano, kad dalies pasenusių daugiabučių net nebeverta tvarkyti, geriau statyti naujus. Kaunas jau rengiasi tokiam projektui. Ar sutinkate su tokia nuomone?

– Iš esmės tokia mintis ir idėja galbūt teisinga, tačiau aš jos niekaip nesiečiau su renovacija. Jei jau daugiabutyje visiškai neįmanoma gyventi, gal tikrai verta nugriauti jį ir statyti naują.

Bet atminkime, kad atnaujinant namą į vieną kvadratinį metrą vidutiniškai reikia investuoti 400–500 litų. Jei griausime ir statysime naują, be 2–4 tūkstančių litų už kvadratinį metrą nieko nepadarysime.

Kita vertus, renovacijai skirtų lėšų mes niekaip negalime panaudoti pastatams griauti ir statyti iš naujo.

Šie pinigai skirti daugiabučių energiniam efektyvumui didinti.

Galiausiai žmonės turėtų įsisąmoninti, kad jie yra namo šeimininkai. Todėl jei reikia naujo, jie patys ir turi investuoti. Arba savivaldybės, kurioms priklauso nusenę socialiniai būstai.

– Neseniai prasidėjo dar viena skambi Aplinkos ministerijos akcija „Tvora“, kurios metu žadate griauti paežerėse neteisėtai suręstas užtvaras. Ar nebijote, kad tokie užmojai gali greitai subliūkšti?

– Ši akcija vyksta ir vyks toliau. Esu įsitikinęs, kad po poros mėnesių išnyks visos neteisėtai pastatytos tvoros. Pats rūpinuosi, kad tai būtų ne popierinė, o rimta, tikra kontrolė.

Antai prie Margio ežero, vos tik paskelbus apie aplinkosaugininkų reidą, visos tvoros buvo nugriautos, išskyrus vieną. Nors anksčiau jų ten buvo gyva galybė.

Vadinasi, tų žemės sklypų savininkai patys suvokia, kad pasielgė netinkamai, ne pagal įstatymus. Jiems numatytos baudos – jei per 2 mėnesius tvoros nebus pašalintos, už kiekvieną metrą teks mokėti po 500 litų, o kas mėnesį bauda didės.

Tačiau mes nesiekiame bausti ar šitaip papildyti valstybės biudžeto. Tai nėra mūsų tikslas.

Svarbiausia susitarti geranoriškai ir padaryti vandens telkinių pakrantes prieinamas visiems.

 
Statyba -> Super namų projektai, Mūrinių namų projektai, Karkasinių namų projektai, Rąstinių namų projektai, Pirčių projektai, Kiti projektai, Mūriniai namai, Namai iš blokelių, Plytiniai namai, Gelžbetoniai namai, Rąstiniai namai, Rankų darbo namai, Klijuoto tašo namai, Tekintų rąstų namai, Frezuotų rąstų namai, Karkasiniai namai, Skydiniai namai, Moduliniai namai, Šiaudiniai namai, Pasyvūs namai, Fasadai, Langai, Plastikiniai langai, Mediniai langai, Langai iš aliuminio, Stoglangiai, Durys, Lauko durys, Vidaus durys, Stogai,stogo dangos, Čerpiniai, čerpių stogai, Skiedriniai stogai, Nendriniai stogai, Žemių stogai, Plieninės dangos, Bituminės dangos, Pastatų šiltinimas, Izoliacinės medžiagos, Impregnantai, Technologijos, įrankiai, Pamatai, Juostiniai pamatai, Seklieji pamatai, Gręžtiniai pamatai, Sraigtiniai pamatai, Pamatų statymas Įrengimas -> Klijai ir glaistai Dažai, Sienų ir lubų apdaila, Grindys, grindų dangos, Šildymas, Skysto kuro katilai, Geoterminis Šildymas, Grindinis šildymas, Kieto kuro katilai, Joniniai katilai, IR šildymas, Saulės energija, Dujiniai katilai, Vonios įranga, Gipso kartono sistemos, Marmuras ir granitas, Vėdinimas, Kaminai, Elektros sistemos, Namų valdymo sistemos, Metaliniai katilai , Vonios įrangos statymas , Dažai sienoms
Interjeras -> Baldai, aksesuarai, Interjero kūrimas, Židiniai, krosnelės, Laiptai, laiptų įrengimas, Žaliuzės, roletai, Užuolaidos, Buitinė technika, Užuolaidos miegamajame, Židinių apdailos medžiagos, Laiptų kaina
Aplinka -> Pirtys, pirčių įranga, Aplinkos tvarkymas, Tvoros, vartai, Kubilai, Lieptai, Lauko baldai, pavėsinės, Baseinai, fontanai, Pirčių įrengimo kaina , Tvoros vartai , Pavėsinių gamyba , Baseinų technologijos
2009-2014 Visos teisės saugomos © UAB "Super namai", Lukiškių g. 5-406, Vilnius, tel.: (8~5) 2031 670, info@supernamai.lt

Prisijunkite prie mūsų